Kovo 11-osios rytą bandėme pasiaiškinti su vaikais „kokia šiandien diena“. Išgirdęs, kad tai „nepriklausomybės atkūrimo…“, Kostas iškilmingai pratęsė:
– …tai todėl, kad šiandien mes nepriklausomi ir nereikia eiti į darželį ir mokyklą!
Supratau, kad, švelniai tariant, kolkas mažiausiems truputį nusišvilpt ant Lietuvos valstybingumo. Todėl paskelbiau šiandien namuose tiesiog „ATKŪRIMO“ dieną. Ir štai kiek mums pavyko šiandien padaryti gerų atkūrimo darbų savo namuose:
- karštais klijais priklijavome nulėkusią vaikiškos medinės taburetės koją;
- užsakėme tėčio laikrodžiui naują apyrankę;
- nuvežėme remontuoti įskilusią Eduardo planšetę;
- nublizginome pavasarinius vaikų batus (viso devynios poros);
- atkūrėme vaisių sandėlio likučius;
- atnaujinome lauko kepimo sezoną;
- atkūrėme kelias praeities akimirkas, įsirėmindami nuotraukas…
Galų gale atstatėme teisingumą ir broliai leido sesei trumpam pasėdėti prie kompiuterinio žaidimo. Vakare bandysiu atkurti močiutės Genutės obuolių pyrago recetą.
Ką patys išmoks atkurti, tą, galbūt, išmoks labiau saugoti.
