Ne visiems pasiseka šventes sutikti šeimoje. Nuotraukoje gėlėtame servize – velykiniai pietūs, patiekti mano anūkėliams Santariškių ligoninėje, Pulmunologijos skyriuje. Ūmus virusas kirto iškart abiems pusės metų dvyniams.
Kai tiktai aš pradedu tikėti, kad Lietuvai rūpi vaikai, ligoniai ir senukai, viltys sudūžta, kaip išslydusi iš šliapių rankų lėkštė.
“Šventiniai” nuotykiai prasidėjo tuomet, kai du stipriai karščiuojantys kūdikiai, atvežti greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, beveik keturias valandas laukė pagalbos koridoriuose. Apie antrą nakties jie buvo palydėti į palatą, kur dvynukams ir juos slaugantiems tėveliams buvo pasiūlyta lovose pailsėti rotacijos principu: buvo leista pasinaudoti tik viena kūdikio lovele ir viena suaugusiojo lova. Įdomu ir tai, jog toje pačioje palatoje tuo metu buvo laisvos dar dvi lovos, bet, pasak personalo, į jas gultis nevalia. Vienas lovadienis už dviejų kainą?..
Ryte skubėjau aplankyti anūkėlių ne tik norėdama juos pamatyti, bet ir todėl, kad šioje įstaigoje deficitiniu laikomas tualetinis popierius. Be artimųjų pagalbos čia net ir nusilengvinti padoriai neišeis.
Įšokusi į liftą ne iškarto susigaudžiau, kaip patekti į ketvirtą aukštą. Sutikta valytoja pasirodė labai draugiška ir mandagi – ji padėjo susiorientuoti ir paaiškino, kad į skyrių patenkama “per balkoną”. Panašiai ir buvo.
Vaizdas pro palatos langą puikus – tolumoje plyti parkas, saulės nutvieksta vaikų žaidimų aikštelė. Įsivaizduojate, su kokiu ilgesiu mamos ir jų vaikai žvelgia pro šios ligoninės langus į peizažą? Po langais baisus šiukšlynas, bet juk nebūtina dairytis žemyn. Tik į priekį!
Taigi, bandydama uždegti dukrą gera nuotaika ir optimizmu, pasiūliau pravėdinti palatą ir išeiti į koridorių. Sėdėjome ant pašvinkusio minkštasuolio ir stebėjome liūdną žalią koridoriaus tolį. Tikrai neturiu jokių priekaištų žaliai sienų spalvai – aš nei išranki, nei labai reikli tokiems dalykams. Tačiau atkreipiau dėmesį į gausiai lapais svyrančią difenbachiją, pastatytą ant kėdės. Gal todėl, kad tai buvo vienintelis mūsų akiratyje daiktas visai vertas dėmesio. Būtų tikrai linksma, jei nebūtų graudu: difenbachijos nuodingos. Truputį nurašiau nuo enciklopedijos šią vietą: …pakramčius ji sukelia burnos deginimą ir burnos gleivinės sudirgimą. Sukramčius daugiau, gali grėsmingai tinti liežuvis ir uždaryti kvėpavimo takus, kyla pavojus uždusti. Jei atsiranda minėti požymiai, skubiai reikia vaiką vežti į priėmimo skyrių…
Tiktai į kitą skyrių, nesusimaišykite iš to strioko!
Dukra laukia rytdienos, sako, gal užeis koks gydytojas. O aš raminu, kad greitai paleis – juk ligoninės neturi pinigų. Sunkesniais atvejais ir smegenų.
Beja, jei visgi kažkada iškiltų būtinybė, neduok Dieve, ir jūs nusprestumėt kažkada nuotykių paieškoti Santariškių vaikų pulmunologijos ir imunologijos skyriuje, būtinai prigriebkite su savimi namų vaistinėlę: čia tėvai raginami naudoti vaikų gydymui savo nosies lašus, o apie tokį dalyką, kaip siurbliuką užsikimšusiai kūdikio nosiai slaugos personalas nėra girdėjęs.
Nelaukiu tęsinio…
