Jau seniai savo aplinkoje išdrįsdavau iškelti hipotezę, kad daug vaikų turinčios mamos yra pačios tikriausios adrenalino fanės, tik jos to greičiausiai net neįtaria. Visiškai įprasta manyti, kad adrenalino priklausomybėn yra įkliuvę lakūnai, alpinistai, kaskadininkai, visi tie, kurie vaikosi aštrių pojūčių šokinėdami parašiutais ir gumomis, viršydami greitį kelyje, galų gale lošdami iš didelių sumų ar užsiimdami rizikingu verslu.
O ar kas nors pabando įsivaizduoti, kiek didelės šeimos tėvai vidutiniškai patiria streso per dieną, savaitę, mėnesį? Jo tiek daug, kad nejučiomis tą sresą pradedi toleruoti lengviau, “neįsisavini” jo visu krūviu, nes kitaip labai greitai perdozuotum. Aš dideliais žingsniais bėgu per pašėlusį gyvenimą, siaubingai išsiilgau poilsio, bet su dar didesniu siaubu suvokiu, kad kitaip aš jau nebegalėčiau. Žinote kodėl? Nes pripratau prie nuolatinio dirgiklio, gerokai didesnio nei prieš metų dešimt penkiolika! Kad pajusčiau širdies pulsą man nebeužtenka judėti per gyvenimą 70 km/h.
Baisu prisipažinti, bet man norisi kaukti ir stenėti iš nuobodulio vien prisiminus šeimos atostogas prie jūros su dviem vaikais ir vienu lagaminu. Mane kausto keistas liūdnas nerimas, jei savaitgalį lieku keliom valandom tik su kokiais trim vaikais. O jei auginčiau du paauglius, matyt, kad “kaip man sekasi” pasakojimas tilptų į nejaukų vieną sakinį.
Reikės prisiruošti kurią dieną ir surašyti savo eilinės dienos protokolą. Norėčiau pažvelgti į jį ir suskaičiuoti, kiek streso injekcijų tenka apdoroti per 24 valandas. Jei būtų žmonių, kurie imtųsi mokslinių tyrimų ir bandytų suskaičiuoti kortizolio koncentraciją daugiavaikės motinos kraujyje, mielai pabūčiau bandomuoju triušiu. Vardan mokslo ir progreso.
Kažkada seniai seniai, kai buvau jauna pana ir vaikščiojau su aukštakulniais, teko dalyvauti sportinės aviacijos šventėje. Stebuklingai ar atsitiktinai, pati iki šiol nelabai suprantu kaip, pakliuvau į vieno iš meistrų lėktuvą. Dviese susukome danguje aštuonias mirties kilpas. Perkrovas patyriau tokias, jog atrodė, kad tuoj plyšiu ir aptaškysiu stiklus. Tačiau atsimenu po kelių valandų užplūdusią didelę saldžią euforiją ir norą patirti dar kažką panašaus. Turiu keistą įtarimą, kad tas įvykis galėjo manyje pasėti adrenalino priklausomybės sėklą, kuri sudygo ne pagal planą.
Šiandien važinėjausi kartodrome. Smagi pramoga, tačiau patiriamo streso lygiu primena pasiplaukiojimą ežere pripučiamu čiužiniu. Užtat namie laukė tirštai suplaktas adrenalino kokteilis – mano mieliausi vaikai!
P.S. Septintas kartingo numeris man kliuvo atsitiktinai, todėl nutariau įsiamžinti. Štai ir aš!
