Prieš pusmetį nutariau pataupyti. Pasiskaičiau protingos informacijos apie tai, kaip lavinti įgūdžius taupyti, kaip save motyvuoti, kaip planuoti išlaidas, kaip mokytis atsispirti pagundoms pirkti niekalus, kaip daryti savo pirkinių krepšelio reviziją ir išdrįsti derėtis.
Sekėsi visai neblogai. Pirmiausia atsikračiau impulsyvaus pirkimo manieros, išmokau važiuoti į parduotuvę su sąrašu, nepasiduoti akcijiniams gundymams šlamštu. Stengiausi į parduotuves nebeimti vaikų, kurie pakeliui į kasas sukraudavo į krepšelį neblogą konditerijos asortimentą. Baisiausia būdavo su jais prasmukti pro periodikos lentynas taip apsukriai, kad vaikai nepastebėtų žurnalų su pripakuotomis vilionėmis. Skandalų su pasipriešinimo akcijomis nenoriu, o visko ko jie nori nupirkti tikrai neįmanoma. Dar išmokau dairytis ne tik į lentynas priešais nosį, bet ir aukštyn-žemyn, ieškant kokybiškos prekės už žemesnę kainą. Juk man nuolat reikia visko labai daug! Nebepirkau nieko prie kasų, o ir nereikia – išaugau iš Life Style ir Lion amžiaus. Juk be daug ko galima apsieiti savo stalčiuose!
Kai pastebėjau pirmąsias taupyklėje nokstančias kupiūras, štai ėmė ir atėjo pas mane kiaulė!
– Baigiasi Kasko.
Puiku, sutaupyti pinigai buvo išleisti svarbiam reikalui.
Ilgai netrukus pasitaupiau. O čia ir vėl ji, kiaulė:
– Kalėdos. Dovanų sąrašas – dvidešimt aštuoni puktai. Bent simboliškai. Eglutės darželyje, mokykloje, nepamiršk vaikų atostogų ir naujų lauko durų – matei, kad pro jas pučia?
Dovanos – artimiesiems, o durys – namams.
Kroviau toliau į taupyklę po pinigą. Viens-du-trys-keturi. O čia kiaulė prisliūkino tyliai ir sako:
– Nenoriu tavęs liūdinti, bet visi vaikai išaugo žieminius batus. Be to, tu žadėjai eiti pas odontologą ir, man rodos, tavo skalbimo mašinai atėjo paskutinioji.
Vaikai neliks be batų, o mama be skalbimo mašinos, juolab be dantų! Ir vėl po kiek laiko taupyklę barškinu…
Kiaulė ilgai netrukus:
– Kompas krito. Susitvarkyk. Pakrovėją apčiulpė dukrytės – tuo pačiu prigriebk, jis nebeveikia. Pakeliui užsuk į servisą. Nematei, “brake pads” indikatorius mirksi.
Atsigavau. Pinigai – taupyklė. Ir vėl kiaulė, o kuo toliau, tuo ji įžūlesnė:
– Labai gaila, bet šiandien Dalia tavo telefoną pamerkė į jogurto indelį. Jam kaput. Be to, vaikai “netyčia” peržiūrėjo visą mokamą išmaniosios televizijos filmoteką. Tiesa, praleidai skambutį – skambino sūnus. Įtariu, prašys pinigų.
Tai aš ir nebetaupau. Galvoju, jei nebeturėsiu taupyklės, tai gal ir kiaulė rečiau užsuks?
Dar po savaitės trūko namuose vamzdis. Kiaulė tuomet nuėjo pas mano vyrą. Dabar man gaila jo.