Savaitgalį buvau labai užsiėmusi, todėl neturėjau laiko parašyti geroms blogo draugėms… Išsidažiau kaip princesė, ėjau į vakarėlį su draugėmis, klausiausi “Roxette” ir dar kartą paragavau pirmo bučinio.
Slampinėjau Užupio gatvelėmis ir tyliai stebėjau Oskarą su Beatriče. Susitikau juos lauke, lietui lyjant, šalia šiškų namo. Vėliau porelę sekiojau mokyklos valgykloje, kartu skanavome bandelių su obuoliais. Riejausi su Gaidiene, o slaptame rūsyje aptikau siaubingą radinį – marinuotų septintokų stiklainius. Lankiausi dolerinėje, pirkau gerų cigarečių, džinsus ir mėlynus akių šešėlius, kaip iš “Otto” katalogo. Kitą dieną į mokyklą atėjau be šlykščios rudos uniformos.
Spardžiau kaštonus, važinėjausi rogutėmis, o namuose valgiau raugintų kopūstų sriubos (jos nekenčiu).
“Niujorko respublikoje” braižiau ant sienų LAISVĖ, o tik vėliau supratau, koks tai siaubingas dalykas: stiklai, dūmai, šautuvai ir pikti grifai.
Laidojau seną močiutę. Jos siela apgavo visus ir išskrido pro langą tuomet, kai niekas to nebesitikėjo.
Tuomet žiūrėjau pro langą ir toli toli pamačiau besibūriuojančias kregždutes – Delichon urbica.
Akvilina, Tu laisvas drąsus paukšti, kaip gera, kai parskrendi ir praneši pavasarį!
Sparnuota knyga –