Nuo pat ryto vaikai barėsi ir kažkuo nepasidalino. Klojo vienas ant kito įvairias nuodėmes ir lakstė pas mane skųstis dažniau nei į tualetą. Penkias minutes buvo visiškas blogis. Tuomet sukviečiau visus prie didžiausio namų stalo ir klausiu:
– Kaip manot, kas yra geriau – pliusas ar minusas!
– Aišku, kad pliusas!
– Kodėl?
– Todėl, kad minusas viską atima, o pliusas prideda arba sudeda.
– Tai vat. Sudėliokit iš pliusų didžiausią pasaulio gerumą. O tada pakvieskit. Įspėju, kas barsis, tas užsidirbs minusą.
Valandą, o gal pusantros buvo visiška ramybė.
Mintyse dėliojau galimus objektus, ką galėčiau išvysti už durų. Kosminį laivą, monstrų puotą, veiksmo epizodą iš Clash of Clans, geriausiu atveju lenktyninę mašiną arba auksaplaukę.
Rezultatas, kurį man pristatė vaikai, tikrai nustebino:
– Čia žmonės. Mergaitė ir berniukas. Jie yra šeima. O čia jų namas. Čia medžiai, o čia katinas.
– Oho, gražu. Kaip taip sugalvojot?
– Nes moteris negali be vyro, vyras be moters, jie negali be namo, o namas negali be medžių!..
– O medis negali be katės, – pasakė Uršulė ir pataisė jai margą uodegą.
Pagyriau vaikus už tokį sudėtinį pasaulio gėrį, bet mintyse tai, žinokit, ir sau užsidėjau pliusą.
Foto pridedu, nes gali atrodyti perdaug neįtikėtina.
