Su sąlyga, kad ponia I.Smetonienė leidžia vartoti šį žodį, įrašau sveikinimą čia, mama. Nes noriu, kad visi žinotų, kokią mamą man dovanojo Dievas ir mano tėvas.
Nesusitikom šiandien. Tau reikėjo lankyti kapus, o man žiūrėti namus. Bet juk mes abi žinom, kad ne tai svarbiausia.
Svarbiausia – nuoširdžiai. Taip mokei tu, todėl rašau nuo visos širdies.
Ačiū, kad tu visuomet mane mokei atsirinkti kas yra svarbu, o kas ne. Tu esi mano prioritetų deivė. Tu ir darbar dažnai prabyli – “būk taip, kaip tau atrodo, kaip tu jauti. O aš būsiu su tavim, ir tu pamatysi – viskas bus gerai.” Nes tu gerai žinai, kad būti savimi yra tiesiog svarbiausia. Kai būnu, tuomet žinau, kad visuomet šalia būsi ir tu. Todėl aš tokia bebaimė.
Ačiū, kad įskiepijai kaip svarbu yra jaustis, o ne atrodyti. Dėl šio gilaus vidinio žinojimo, man rodos, aš kasdien jaučiuosi vis geriau!
Mes vieni kitus turime, mes tikri. Danguj taika, širdis sveika…
Ar gali būti dar kažkas svarbiau? Ne, “nes visa kita yra šūdas!”. Čia tu taip sakai, o aš jau dabar žinau, kad ir aš taip sakysiu savo vaikams. Nes man labai svarbu, kad jie gerai žinotų, kas pasaulyje svarbiausia! Būti nuoširdžiai, būti savimi, puikiai jaustis, prasčiau atrodyti, gyventi taikiai ir sveikai. Nes visa kita yra šūdas.
Ačiū, mama, kad išmokei giliai neįsilipti ir neprapulti…
Mylim tave. Pasimatysim ryt.
