Šiandien po darbo grįžau namo anksčiau visa valanda, nes šaldiklyje manęs laukė rytinis kulinarinis eksperimentas – šaltibarščių ledai. Taip smalsu buvo išvysti kas gavosi, kad akimirką buvau net vaikus pamiršusi paimti iš daržo.
Štai jie – šaltibarščių ledai! Seniai svajojau, kad prekyboje atsirastų šaltibarščių skonio ledų. Kartais įsivaizduodavau, kaip valgau nesveikus bulvių traškučius, užsikąsdama šaltibarščių ledais, kurie varva per smakrą. Tiek kefyro nutekėjo nuo tų laikų, kai pirmą kartą, vieną labai karštą vasaros dieną, su kolega užsisvajojome apie šaltibarščių skonio ledus per pietų pertrauką. Jei ne komercinis, tai bent kūrybinis eksperimentas pagaliau įvyko. Šiandien saulėtoje pievutėje su vaikais ragavome šio burokinio keistuolio. Kol švelni jogurtinių ledų rūgštelė ir sustingę burokų tarkiai lydėsi ir maigėsi ant karštos bulvės, bendrai nutarėme, kad eksperimentas pavyko.
Jei norėtumėt pakartoti ar tobulinti mūsų receptą, papasakosiu kaip juos gaminau.
Labai paprastai. Virtus tarkuotus burokėlius sudėjau į natūralaus skonio riebų jogurtą. Barsčiau druskos ir pipirų, prikapojau krapų ir, išmaišiusi tirštą masę, padėjau su indeliu į šaldiklį. Toliau žinote – kabinau ledų šaukštu ir dėjau ant karštos bulvės.
Na gerai, prisipažinsiu, vaikai sakė jiems nea. Bet man tai labai.
