Šiandien kartu su vaikais netikėtai atskleidėme po nedidelę paslaptį. Tik jie vieną, o aš kitą. Skubu papasakoti.
Paėmiau nuo skilusio puodo likusį stiklinį dangtį ir nusinešiau jį į vaikų smėlio dėžę. Pasiskainiojau savo daržo gėlių ir, jiems nematant, sukomponavau smėlyje gėlių paveikslėlį. Užvožiau, paslėgiau, užkasiau smėliu ir pakviečiau vaikus.
Paraginau ieškoti užkastos paslapties. Tokius, tik žymiai mažesnius “sekretus” darydavau su kiemo draugėmis prieš daugiau nei trisdešimt metų. Tai buvo mano vienas mėgiamiausių žaidimų.
Vaikai paklausė, kurioje vietoje patarčiau ieškoti.
– Gal čia?.. – nedrąsiai nurodžiau jiems pirštu vietą.
Toje vietoje nieko nerado, aš ir neketinau taip greitai pasiduoti.
– Ieškokit ieškokit, – šypsojausi ir tyliai sekiau jų veiksmus.
Vaikai po kelių minučių rado mano paruoštą gėlėtą paslaptį. Kol mažyčiais pirštukais valė smėlį nuo stiklo ir grožėjosi radiniu, nekantrioji mūsų Uršulė tarstelėjo “mama, bet tu pamelavai…”
Gūžiausi, nes negalėjau paneigti. Taip – sakiau netiesą, kad sekretas užkastas dešiniąjame dėžės kamputyje.
Čia Eduardas:
– Ne, mama nemelavo. Mama juokavo!
Čia tai bent – pamaniau – siužetas vystėsi man netikėta vaga. Man taip patinka, kai jie ima ir atkapsto mūsų kasdienio gyvenimo paradoksus, dar pabaksnoja į juos pirštu. Tas “melavo” ir “juokavo” iš pirmo žvilgsnio yra taip toli vienas nuo kito, o jie ėmė ir susitiko mano vaikų smėlio dėžėje. Jie ne tik susitiko, bet ir susipynė. Jie sugriuvo į vieną tapatybę, pavožtą po mano skilusio puodo dangčiu.
Dar labiau neįtikėtina, kad vaikai patys meistriškai išnarpliojo šį smėlio dėžės detektyvą.
– Vaikai, o kaip susitarti mums, ar aš melavau, ar tik juokavau?
– Juokavai. – čia jau pritarė broliui Kostas.
– Taip, bet apie tą patį dalyką galima sakyti skirtingai? – klausiu aš, norėdama suvokti, ar jie galvoja tą patį, ką ir aš.
Eduardas, kaip vyriausias iš mažiausių, dažnai leidžia sau abstrahuoti situacijas pirmasis:
– Kai žmones nuliūdini – vadinasi meluoji. Kai linksmini – juokauji.
Tokia ta buvo mano atrastoji paslaptis smėlio dėžėje. Vaikai moka genealiai paprastai apnuoginti santykio esmę.
Mažo veiksmo refleksija šiandien pasiteisino su dideliu smėlio kaupu.