Sunku būtų suskaičiuoti, kiek išleidžiame per gyvenimą pinigų, bandydami nusipirkti laimę.
Net klampus margarinas žada darną šeimoje, sveikus vaikus ir užtikrintai atrodantį partnerį su pieniškais bučiniais į skruostą. Kur ten margarinas… Brangus kačių maistas smogia žmogui tiesiai į paširdžius, nes taip norisi prie kažko namuose glaustis, o jei dar tai tyliai murkiantis draugas… Įdegio kremas šnabžda į ausį, kad greitai patirsiu nepamirštamas akimirkas tiesiog čia, vaikščiodama po prekybos centrą, o kaltos bus dėl to mano rudos blauzdos. Dantų pasta parduodama kartu su priežastimi šypsotis visą gyvenimą, todėl sumokėsiu dvigubai brangiau nei galėčiau… Net pirkdami muilą, kartu į krepšelį įsimetam švelnų rūpestį, kurio taip esame ištroškę. Ir sauskelnių dievai žino, ką įbrukti pavargusiai mamai – tobulą kūdikį ir ramų miegą. Aš juk verta?.. Tų ilgiausių pasaulio blakstienų, žinoma! O matėt naujam kataloge suknelę? Stebuklas, o ne drabužis, nes tik su ja galiu būti savimi! Su pakuote brangių kvepalų kartu pasiimu romantiško pasimatymo scenarijų, nes seksualiai dangoraižių nimfai atsispirti vistiek neįmanoma… Belieka užkrimsti šokolado ir mus užvaldys saldi itališka aistra.
Bent pusę automobilio kainos jis permoka už jaunystės potenciją. Laikrodį perka su statusu, alų su nuoširdžia vyriška draugyste, o kaklaraštį su lyderio laikysena – brangiau, bet viskas būna įskaičiuota.
O ta laimė kažkur, bet ne piniginėje. Lengvai pametam galvą dėl daiktų ir taip sunkiai pamilstame žmones.
Klaupiuosi ant kelių ir atgailauju.
O rytoj darysiu tą patį.