Iki paauglystės bijojau valgyti obuolius. Nes puikiai žinojau, iš kur atsiradau – mano mama prarijo obuolio sėklą. Obuolio, kurį nuskynė jai tėtis mūsų namo kieme. Po devynių mėnesių gimiau aš, nors beveik niekas to nesitikėjo. Jei būtų mama žinojusi – aš svarsčiau – kuo visa tai baigsis, gal būtų pasisaugojus ir nevalgius obuolių su visais graužtukais?.. Bet ne, matyt jai patiko, nes po poros metų gimė mano brolis.
Obuolių nemėgstu iki šiol. Tiesiog nevalgiau, nes nenorėjau apsikrauti vaikais nuo kūdikystės. Vėliau prie to skonio taip ir neįpratau. Bet su kokiu nerimu stebėdavau mamą, kai ji prie knygos ar teliko vakare bent pusę kilogramo jų suvalgydavo! Su broliu gyvenome viename kambaryje, atsitvėrę savo erdves knygų lentyna. Tai ką, jei dar vienas “obuolinis” – teks gultis į dviaukštę?..
Maža to, obuolių rudenį būdavo pilnas kiemas. Tėvai dosniai dalinosi su draugais ir kaimynais! Rimtai nerimavau, kad neprikrėstų tėvai su obuoliais kažkam raudonskruosčių netyčiukų.
Daugiau šeimoje pas mus brolių ar seserų neatsirado, užtat mane Obuolių Sėklų Dievas dosniai apdovanojo septynetuku. Aš rimtai sakau – tas pats dievulis, nes visi iki vieno mano vaikai yra pamišę dėl obuolių. Aš jau nekalbu, kad jie nepaleidžia iš rankų mano Apple iPhone.
Yra tik keli gyvenime dalykai, kurių sau neatleisčiau – jei paprašyčiau savo vyro prisidegti cigaretę (dėl to apskritai nerūkau), jei nenuskrisčiau šiame gyvenime į Australiją ir jeigu nekepčiau savo vaikams rudenį obuolinių pyragų. Nežinau kito, la
biau sėkmingo jaukių namų kvapo, nei kepamo obuolių pyrago.
Šiandieninis buvo su stora sezamo pluta ir bruknių padažu.
Atbėgo administratorė Uršulė, auštant pyragui, ir sako:
– Mama, jį valgys visi vaikai, išskyrus Unę, nes visi sakė “taip”, o Unė sakė “ne”.
Valgė visi. Nes Unė dar nemoka sakyti “taip” – tiesiog “ne” jai geriau gaunasi.
***
Kilo didelis susidomėjimas – kaip gi kepiau šį pyragą. Todėl papildau įrašą receptu. Tiksliau, tai ne receptas, o makalynė iš nuotaikos, aplinkybių ir, žinoma, obuolių.
Pirmiausia nulupau ir supjausčiau šešis-septynis didelius obuolius kvadratėliais, užpyliau juos dviem šaukštais cukraus ir cinamonu. Paėmiau pakelį sviesto, išlydžiau, sumaišiau su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, įdėjau druskos. Visada dedu druskos į pyragus. Į skystą išsilydžiusį sviestą įdėjau du šaukštus grietinės, sumaišiau, įmušiau du kiaušinius. Viską sumaišiau medine mentele su miltais ir kepimo milteliais, juos bėriau iš akies. Tešla turi gautis lyg puskietis medus. Ją sukrėčiau į obuolius, viską sumaišiau, kad obuoliai būtų aplipę tešla.
Kepti sudėjau į keramikinį indą, užpyliau nekepinto sezamo storą sluoksnį, kurį dar paslėgiau ranka. Kepiau lygiai pusvalandį 220 laispsnių kaitroje. Valgėm karštą, su virta bruknių uogiene ir pienu.
