Man atrodo, aš supratau, kodėl vieni norai pildosi, o kiti ne. Vieni linkėjimai išskleidžia sparnus ir virsta gyvenimu, o kiti vysta, dūžta ir byra į pelenus. Tai priklauso nuo to, ar tas noras pakliūna į real gyvenimo sistemą, ar tik būna paleistas į beorę beformę erdvę, kur nėra jokių atskaitos taškų. Žodžiu, norų išsipildymo stebukluose yra žymiai daugiau tikslumų nei abstraktaus galvojimo.
Jau seniai žinojau vieną dalyką: kad visa tai, ko mes nuoširdžiai laukiame – kažkur ištiesų jau yra. Kitas dalykas – laukti neužtenka. Reikia norėti. Anksčiau manydavau, kad savo norams privalau suteikti konkretų pavidalą. Visai ne – tai ne derybos turguje dėl labiau prinokusio pomidoro. Perversti visą įmanomų rezultatų katalogą neužtektų viso gyvenimo, geriau pasikliauti išsipildymo mechanizmais… Svarbiausias dalykas, matyti save ne tik kaip išsipildymo gavėją, tačiau kaip aktyvų veikėją, kad tas noras išsipildytų. Noras yra lyg šuo su pavadėliu, o pavadėlį laikau aš pati savo rankoje. Beja, vedžioti šunį lengviau, kai esi tam pasirengęs – bent jau žinai šuns vardą ir poreikius. Su norais tas pats. Nenoriu to, ko išvis nežinau ir pažinti neturiu noro.
Visuomet, kai pasvajoju “noriu padaryti”: parašyti; nuvažiuoti; nusipirkti; užsidirbti; pasigaminti; susitikti… tuomet tas noras ir išsipildo. Kai tik programuoju veiksmažodžiais “gauti” – nieko nepavyksta. Viską mes patys, viską aš pati, tačiau stebuklingos norų išsipildymo staklės kartais ima ir ištekina siurprizą, kuris paspartina rezultatą. Čia net ne staklės, o progresyviausias lazeris! Mikliai ir preciziškai.
Žodžiu, jei labai supaprastinti formulę – kai tik aš suplanuoju atlikti tam tikrą veiksmą, dažniausiai atsitinka taip, kad situacija pasisuka tokiu kampu, jog man belieka spragtelti pirštais. Tai panašu į tai, kai susiruošus plauti stirtą indų, pamatai, jog kažkas viską sudėjo į indaplovę, įpylė plovimo skysčio, o tau belieka paspausti vieną mygtuką.
Man kartais atrodo, kad esu diplomuota norų programuotoja. Visi mano norai pildosi. Štai paskutinis pavyzdys.
Klojau ryte lovas ir pamaniau, kad reikia nupirkti dvynėms naujas pagalves. Senosios jau nenusakomos formos, susiplukusios. Nemąsčiau “norėčiau gauti” arba “norėčiau, kad jos turėtų…” Tiesiog norėjau nupirkti, tik dar nežinojau kokių mums reikia. TĄ PAČIĄ dieną gavau laišką: “… Su kolege sukūrėme migdymo metodą, grįstą pozityviąja psichologija: www.geriosapnai.lt Pasižvalgykite, mes tikrai Jums atsiųstume išbandyti 2 miego komplektus :)”
Jau dvi dienas miegam grikiuose, su Debesėliu Gėriu po žandu, pasaka ausyje ir sapnų burtų lazdele rankoje. Aš negalėjau žinoti, kad noriu būtent tokio stebuklo savo dukroms. Norų staklės ištekino geriausią sprendimą, koks tik galėjo būti. Man beliko surinkti vieno Žirmūnų paštomato kodą.
Ir tai ne vienintelis toks pavyzdys. Per savaitę man mažiausiai kelios programos išsipildo. Aš ne tik apie dovanas, aš apie stebuklingai susiklosčiusias aplinkybes, kai norų išsipildymo programa suveikia akimirksniu, o man belieka spragtelti pirštu.
Linkėjimai!
