Man tai viena jautriausių temų. Kaip sprukti iš vartotojiškų santykių rato. Palyginti niekis, kad vartojame maistą, gėrimus, drabužius ir jų etiketes. Mes vartojame neįmanomai dideliais kiekiais medijas, tiesiog ryjame jas kol apsiryjame ir einame miegoti spengiančia galva.
Man dar baisiau yra, kad mes dažnai vartojame vieni kitus. Nauda, vertė, autoriteto ženklai dažnai apibrėžia mūsų santykių prioritetus ir svarbą. Štai technologijos mus be galo “suartina”. Siunčiam vieni kitiems bučkius iš užjūrio arba čiumpame už skverno kas valandą žmogų, kurį trokštame kontroliuoti. Bet ar nepatiriam tikro gryno santykio deficito? Aš tūkstantį draugų laikau kasdien savo kišenėje, tačiau puikiai suprantu, kad kuo daugiau turiu kontaktų ir ryšių, tuo jie yra paviršutiniškesni. Galbūt tik keliems išdrįsčiau skambinti pagalbos. Nežinau naujų kaimynų vardo, nors jie jau trys metai kaip nebėra nauji.
Socialiniai tinklai leido mums turėti labai daug, tačiau siauros prasmės santykių. Ar tai blogai? Nežinau. Tačiau pasigendu universalios, gilios, tvirtos, tikros draugystės. Jos katastrofiškai mažėja.
Nes mes vartotojai. Nes mes greiti vartotojai. Mes skubame žiauriai per gyvenimą ir nebeturime noro gilintis, stabtelti, įsiklausyti, užjausti, apsikabinti, drauge patirti ir atrasti. Mes tik imam. Koncentruojame dėmesį devyniom išganingom sekundėm ir nenorim apsikrauti papildomu emocijų išgyvenimu. Juo labiau, kad emocijas mes puikiai mokame simuliuoti. Balintų dantukų šypsena ir ašarotais emoji veideliais. Tai kažkas, bet ne draugystė.
O pati absoliučiausia prabanga man yra tikras nesumeluotas rūpestis. Please, nevartokime bent jau savo vaikų! Kartais griebia toks jausmas stebint pasaulį, kad rūpinamės mažyliu, jog atrodytumėm dar šaunesni gėrybių vartotojai nei buvome vakar. Vaikas nekaltas dėl mano įsitikinimo, jog jis bus nelaimingas, jei aš neuždirbsiu jam milijono.
Paradoksalu, bet “eko” prekinių ženklų epochoje vartojame absoliučiai sintetinius santykius ir esame įsitikinę, kad veganizmas arba raw food išgelbės pasaulį.
“Postmodernizmo vartotojas niekada negali būti pasisotinęs, kadangi produktai, kurie vartojami yra tik ,,placebo objektai“ arba laimės ženklai, kurie iš tiesų neturi jokios galios vartotoją paversti laimingu.” – Jean Baudrillard