Gal pastebėjote, savo rašymuose niekada nedalinu jokių patarimų. Man atrodo, kad tik tos tiesos, kurios ateina per savo pačių patirtį yra tikros, praktiškos ir tvarios. Stengiuosi ir savo vaikų nemaitinti visokiausiais patarimais, mano visi vaikai yra beviltiškai skirtingi. Puikiai suprantu, kad tai, kas tinka man, visiškai priešingai – gali netikti mano vaikams. Be to, tai neugdo drąsos ir darbštumo, kremtantys patarimų brošiūras naiviai tikisi lengvų permainų. Jei klausia kažkas patarimo – žinoma, atsakau ką žinau, visuomet ragindama klysti ir ieškoti. Tikiu, kad mano vaikai ras šimtus geresnių išeičių, nei aš patariu. Čia tokia ilga įžanga į tai, kad visgi norėčiau vieną patarimą palikti savo dukroms ir sūnums, o galbūt kažkam, kas kaip tik dabar ieško patarimo.
Šią savaitę suėjo dešimt metų, kai esame susituokę su mano penkių vaikų tėvu. Ta proga bandau prisiminti gražiausius santuokoje išgyventus metus, patirtas akimirkas. Bandau apibendrinti, kad atrasti, kas gi yra mūsų santuokos vardiklyje, kas momentus jungia į darnią visumą, sudėtingas nerimo minutes į ilgą gerą laiką drauge. Galvojau visą savaitę, po truputį. Ir, man atrodo, supratau.
Pusryčiai!
Pusryčiai yra puiki proga nuoširdžiai ir paprastai išreikšti kasdienį rūpestį vienas kitu. Išvirti kiaušinį, užpilti kavą, pasiūlyti medaus, paduoti šaukštą, pasidalinti paskutiniu jogurtu ir pakštelti į skruostą.
Pusryčiai yra tas laikas, kai būni kartu, bet turi pilną teisę drauge patylėti, jei tik nori. Juk pilna burna.
Visos problemos pusryčių metu sprendžiamos labai efektyviai, nes neturime daug laiko abejonėms.
Pusryčiaujant spėjame išsiaiškinti ko trūksta arba netrūksta šadytuve, ir kaip gerai mes gyvename.
Pusryčių metu paprastai būnu nespėjusi pasidažyti. Jei myli tokią – mylės amžinai.
Kelionėse iš visų dienos patiekalų labiausiai skiriasi pusryčiai. Vien todėl juos reikia valgyti namuose, kad išmokti drauge džiaugtis trumpu pabėgimu nuo rutinos.
Rytas už vakarą žvalesnis ir protingesnis, todėl geriau pusryčiai drauge, nei vakarienė pavargus.
Pusryčiai yra šauni vaikiškos rutinos treniruotė vyrui. Tai puiki proga išgirsti apie tai, kad reikia apsilenkti sąsiuvinius, nunešti rinkliavą į darželį arba sutaisyti užstrigusį bato užtrauktuką.
Tai geriausia proga įsitikinti, kad vyras jaučia tau dėkingumą, o tu jam. Be “ačiū” išsiversti prie pusryčių stalo tiesiog neįmanoma.
Pusryčiai yra tos dešimt minučių kasdien, kas jungia žmones į paprastą prasmę tiesiog gyventi, dalintis ir mylėti.