Jei nebevalgau cukraus, tai dar nereiškia, kad negaliu sau leisti saldėsių – nusprendžiau. Vakar apsilankiau aliejų parduotuvėje ir prisipirkau visą maišą džiovintų vaisių ir riešutų.
Kai šiandien pasakiau vaikams, kad gaminu saldainius, stovėjo į eilę išsirikiavę ir dar šaukė vienas per kitą, – „o, žiūrėkit, mama daro rafaelo!“ – nors šito aš jiems nežadėjau. Kantriai vaikyčiai laukė, kol visus burbuliukus išvoliojau kokoso drožlėse. O kai gavo leidimą vaišintis, du iš penkių paragavo, pauostė ir atidavė man atgal.
Labai skanu, o svarbiausia – nesuvalgo vaikai ir nebūtina slėpti. Pagaminimui užtenka dešimties minučių ir vieno prašmatnaus apsilankymo parduotuvėje.
Sumaliau džiovintas datules, džiovintas slyvas ir džiovintas spanguoles (su smulkintuvu, kuris net užkaitęs dabar). Nespėjau pamirkyti, bet galbūt vertėjo, būtų truputį šlapiau. Į masę sudėjau maltus migdolus (kokius penkis didelius šaukštus), kelis šaukštus lydyto kokosų aliejaus. Dar įbėriau cinamono ir įdėjau medaus šaukštą. Išmaigiau rankomis iki vientisos masės, o iš jos sulipdytus rutuliukus voliojau po kokoso drožles. Jei yra kantrybės – galima palaikyti šaldytuve, jie, greičiausiai, būtų labiau sukietėję.
Kai organizuosiu „nėra laiko“ vakarėlį su draugėmis, būtinai pakartosiu. Jos supras.