Viso pasaulio tėvams tai nerimo laikotarpis, kai nesi tikras, ar vaiko naujasis pasaulėlis jam plačiai šypsosis. Juk taip norisi, kad brangiausiems viskas visuomet sektųsi, kad jie būtų mylimi darželyje ir mokykloje, apsupti dėmesio, supratimo ir meilės. Tačiau šiandien aš norėjau ne apie tai, kas vyksta pamokų metų, o apie tai, kas bus po jų…
Jei reikėtų suskaičiuoti visus bent jau sostinėje veikiančius laisvalaikio būrelius vaikams, greičiausiai, man neužtektų kantrybės. Nekalbu apie tradicinius šokių, muzikos ar sporto būrelius. Kokia daugybė naujų, progresyvių, susijusių su technologijom, ar kaip tik – tradiciniais amatais, puoselėjančių kritinį mąstymą ir kūrybiškumą ar atvirkščiai – ugdančių automatizmą ir ištvermę. Ir kaip nepasiklysti tokioje gausybėje pasiūlymų? Atsimenu, kai auginau vyresniuosius, stengdavausi “atpažinti” savo vaiko gebėjimus ir leisti į tas veiklas, kurios jam labiausiai “tinka”. Iš vienos pusės – tai atrodė praktiškas ir įžvalgus priėjimas prie reikalo, tačiau iš kitos – kelis kartus teko nusivilti. Vaikų pomėgiai, dėmesys disciplinoms keitėsi, o ir gabumai yra pernelyg plati sąvoka. Juk nereiškia, kad turinti gerą klausą ir balsą mergaitė negali turėti gabumų šokiui ar kulinarijai… Bandydavau susitarti su vaikais – ei, būkite geri, jei jau pradėjote, tai nemeskite bent iki metų pabaigos! Būdavo ir tokių atvejų, kad pati stipriai įkalbinėdavau vaiką tęsti užsiėmimus, norėdama įsitikinti, kad esu teisi – juk mano vaikas tikrai genealiai piešia!
Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkiolika metų.Dabar į viską žiūriu truputį paprasčiau. Ką turiu omenyje?
Visų pirma – įsiklausykime į žodį “būrelis”. Visiškai aiški termino kilmė sufleruoja, kad būrelis visų pirma yra veikla būryje. Šis mažytis atradimas daug dalykų man padėjo sudėlioti į vietas ir mažiau nerimauti. Dabar man ne tiek svarbu “ką” veikia – svarbu “kaip” veikia vaikai. Linksmai, azartiškai, kūrybiškai ir būtinai būryje bendraminčių. Veikdami būryje vaikai visuomet išmoksta, mano manymu, reikalingiausių dalykų: susitarti ir siekti bendro tikslo. Šie įgūdžiai pravers vaikams visą gyvenimą, nesvarbu ar dainuodami, ar šokdami, ar sportuodami juos įgijo.
Ir dar. Nepamirškime, kad ir namuose dažniausiai yra nemenkas namiškių būrys. Čia tikrai yra ko išmokti vaikui iš tėvų, brolių ir sesių. Jei tik dažniau kartu būryje veiktume paprastus, bet naudingus dalykus – siūtume, gamintume valgį, pjautume žolę, kaltume vinį, vedžiotume šunį, remontuotume dviratį, sodintume gėlę – neabejoju, kad ir būrelių tvarkaraštyje užtektų mažiau.
Linkiu gražaus laiko su vaikais ir kantrybės!
