Jei kažkas yra pasaulyje rožinio, tai, žinokite, viskas yra mūsų. Bateliai, skaros, saldainiai, akinių stiklai, nagų lakai ir indų plovikliai. Dvynės negali ramiai praeiti pro jokius rožinius reikalus, nes visas pasaulio rūžavumas yra jų!
Aš manau, kad tai nėra vien tik spalva. Ne, tai begaliniai talpus troškimų burbulas, kuris ne šiaip išsipūtęs – mano panos jame tiesiog gyvena! Su rožinėmis panteromis, žirafomis, pieštukais, rožiniais kaspinais, kvepalais ir visais kitais svarbiais rausvaisiais reikalais. Joms niekada nekyla klausimas, ko jos nori. Jei ledai – žemuoginiai ir braškiniai, saldainiai ant pagaliuko – irgi tik tokie ar bent jau su rožiniais taškeliais. O jei neturi rožinio – duok bent jau “pink”!
Aš ir galvoju, kur dingsta su laiku tas moterų reiklumas. Vėliau blaškomės, nebežinom ko norim… Arba apskritai į visus klausimus atsakome: “kaip bus – taip gerai”, “nežinau…”, “man visaip juk tinka…” Neparduokim savęs, neatiduokim, neišduokim. Reikalaukime tik taip, kaip reikia mums, tik gražiai, tik viltingai, skaniai, nuostabiausiai, tik taip, kaip to norime mes. Tegu PINK virsta geltona suknia, žalia pieva, juodais lakiniais bateliais, tegu putota kava su drauge, tegu tai būna mėlyna knyga arba žydras tolis… Nesvarbu, svarbu, kad rožinė – yra norėti, imti ir tikėtis iš gyvenimo. Kažko gražaus, gero, mielo, mylimo, malonaus, šviesaus ir be proto saldaus.
Linkiu rožinių sapnų. Visoms!