Netikėtai šiandien atkapsčiau paaiškinimą pati sau, kas yra šeima.
Truputį nupasakosiu kontekstą.
Šiandien norėjau pasitaupyti sekmadieninį laiką ir pasidalinti su jumis senu blogo įrašu. Juk greitai bus du metai kai rašau, tiek visko esu primąsčiusi. Juk primiršti ir apdulkėję mano tekstukai visiškai nereiškia, kad nebeaktualūs?..
Tačiau aš nieko neradau, kas man ten patiktų! Todėl, kad šiandien galvoju visiškai kitaip, kitaip suprantu, kitaip sprendžiu. Greičiausiai, paseno ne mano tinklaraštis, o aš pati pasenau. Na gerai, nepasenau – labiau gal pasikeičiau.
Ir štai tuomet galvoju. Esame amžinas pokytis! Keičiasi viskas – nuo skonio receptorių, mėgiamos spalvos iki draugų. Šiandien taip, o ryt jau gali būti ir kitaip. Vakar buvau lieknesnė nei šiandien, spritnesnė, turėjau ilgesnius plaukus, daugiau gaminau ir mažiau burbėjau. Šiandien jau kitaip auklėju mažiausius vaikus ir veriu siūlą į adatą per ištiestą ranką. Įdomu, kad aplinka mus labiau myli kai esame tolygūs ir nesikeičiantys, lyg nuotraukoje užfiksuota statistika. Prekybos centras tikisi, kad šiandien norėsiu valgyti tas pačias bandeles, todėl man siūlo nuolaidą vakarykštiems pirkiniams. Kaimynai nepakęstų, jei staiga į namus parsivesčiau šunį. Darbdavys būtų nelaimingas, jei susirgčiau angina arba didele saviraiškos ambicija… O jei per naktį pasenčiau – būčiau išspirta į pensiją su dideliu šakočiu rankose. Laimei, yra žmonių (tiesa, jų labai nedaug), kurie mato ir supratingai taikstosi su mano kūno, dvasios, proto ir patirties pokyčiais. Kartais džiaugiasi jais, kartais kartu paliūdi. Štai ir supratau tuomet, man rodos, kas yra šeima.
Šeima yra tai, kas tave priima kaip nuolatinį pokytį.