Daugybę metų „dirbu reklamoje“. Nesuskaičiuosiu, kiek kartų tos šakos, ant kurios pati sėdžiu esu neapkentusi ir iš naujo aistringai pamilusi. Ir vieni, ir kiti jausmai aplanko tik todėl, jog absoliučiai neabejoju komunikacijos galia. Ir daugiau apie tai nesiplėsiu, o tik papasakosiu apie savo susidūrimą su reklamos poreikiu, kol beveik du metus vakarais stropiai vykdžiau šį – septynių vaikų mamos laisvalaikio saviraiškos projektą 7 taškai.
Jau po poros mėnesių nuo rašymo pradžios gaudavau į pašto dėžutę įvairius pasiūlymus išbandyti vieną ar kitą prekę. Nuo aliejaus iki virtuvinio kombaino, nuo pagalvių iki vaikiškų jogurtų, tatuiruočių, medinių žaislų, vaikų kambario tapetų, masinių pramoginių renginių, segtukų, lipdukų ir medvilninių kojinių. Jei būčiau norėjusi, galėjau aplink pasaulį apibėgti, iš gausybės rago nonstop barstydama siūlomas gėrybes. Kartais atsisakydavau, kartais sutikdavau. Iš gryno smalsumo, kartais kažkokio prakeikto savo gerumo, noro padėti. Apsikraudavau stambiagabaričiu barteriu ir vėliau grauždavau save dėl neišpildytų kažkieno lūkesčių ir užgriozdintų namų. Prisipažinsiu – ne viskas man patikdavo, ne visko man apskritai reikėjo. Kartais dovanas sunaudodavau pagal paskirtį, kartais dovanom apdalindavau kitus, kartais smagiai (čia man taip atrodė) aprašydavau, pati žalodama savo santykius su blogo skaitytojais. Mat jie ne to tikėjosi, praskleidę vakarinį poros minučių įrašą telefono ekrane: kelis kartus esu gavusi pylos nuo pasipiktinusių moterų, kad sumautai pasirodžiau su savo „užslėptom reklamom“. Velnias, o aš džiaugiaus, kad tai tik kūrybiškas produkto išskirtinumų pateikimas, įpintas į gyvenimišką šeimos istoriją…
Štai kurį laiką jokių produktų apžvalgų neberašiau. Kiek galima? Juk darbe darau kasdien tą patį, tik stambesniu masteliu – padedu klientams, kad jų paslaugas ir produktus atrastų visi tie, kuriems tai reikalinga. Tiesa, spėjau laisvalaikiu su vaikais nusifilmuoti ir nusifotografuoti keliose reklamose, nes pasiūlė nemažai pinigų. Žinoma, man visa tai dar ir patiko, ne tik dėl pinigų nutribullet sukasi.
Ramybė. Ir štai prieš keletą dienų mano namus pasiekė siuntinys, ant kurio buvo parašyta „asmeniškai Sabinai“. Mano vyras, praeidamas pro nemenką dėžę, net susigūžė. Ir siuntinys, ir turinys buvo netikėtas, nes niekas adreso nei prašė, nei kažko klausė ir tikrai nieko nežadėjo. Prie dovanos buvo pridėtas ilgas laiškas nuo M. Tegu tai būna paslaptis, ką radau dėžėje, galiu pasakyti tik tiek, kad visa tai – iš tekančios saulės šalies.
O dabar šoku mintimis į šiandien.
– Mama, o gali pažadėti, kad jei tau kas nors kada nors pasiūlys kažką pareklamuoti, tai tu neatsisakysi? – sako man Eduardas, nors nei klausiau, nei apskritai apie tai su juo kada kalbėjau.
Kodėl?
– Nes tą daryti smagu, mama. Nes tada gali žmonėms pasakyti apie naujausius dalykus, apie geriausius dalykus, paaiškinti kaip jais naudotis, o ko nenaudoti išvis.
(Pasirodo, jis šiandien žiūrėjo kažkokią laidą, kur vaikai yra produktų vertintojai ir pagrindiniai sprendėjai!)
Tai aš jam ėmiau ir pažadėjau! Gerai, sakau, neatsisakysiu. Su viena sąlyga, kad tai bus geri dalykai ir kad tu padėsi man juos išbandyti.
Apie blogus dalykus, kuriuos man netyčia susiklostys išbandyti, aš irgi rašysiu ir dalinsiuos žiniomis. Tų dalykų, jaučiu, bus irgi nemažai. Ir blogų, ir gerų dalykų karuselė! Jie suksis, tie dalykai, lyg apžvalginiame „Velnio rate“, kad žmonės matytų, žinotų ir patys spręstų, ką naudoti, o ko ne – kaip sakė Eduardas. Jaučiu, sūnau, man tą daryti bus visai smagu. O velnio ratas suksis tol, kol bus kas perka bilietus ir bus kas apžvalgas skaito.
Nuo šiol mano tinklaraštyje lieka tik dvi įrašų kategorijos – #atvirlaiškiai (kaip nuolat – apie kerinčius kasdienybės atradimus) ir #velnioratas (prisisekite saugos diržus, bus netikėtumų).
Šiomis grotažymėmis žymėsiu kiekvieną savo įrašą, kad patys spręstumėte ką skaityti, o ko, galbūt, net nepradėti. Tik turėkite omeny, kad viską, kaip iki šiol, rašysiu nuo širdies.
P.S.: Didžiosios dėžės turinį nuo M. jau išnarsčiau, išuosčiau, iščiupinėjau ir naudoju. Artimiausiu metu apžvelgsiu, bus velniškai įdomu.