Yra tokių dalykų, kurie mums visiškai nepavaldūs. Aš susigūždavau nuo močiutės “kas yra dabar?!”, o pati būna panašiais tekstais kreipiuosi į vaikus. Dar nemėgau priekaištų dėl neišjungtos šviesos ir neužsukto krano, o manot, kad savo vaikams to nuolat nekartoju?.. Dar aš nesuprantu kaip mano mama sugeba nusišypsoti senelio šypsena, sunerti rankas ir pasukti į šoną galvą taip, lyg atrodytų, jog prieš mane atgimė senolis. Mano brolis eina, bėga ir taip pat palinksta bučiniui, kaip mano tėtis. To neišmoksi. Bent aš taip manau.
O yra dalykų, kurių galime mokytis. Smalsiai, smagiai ropštis į žinių ir atradimų kalnus. Ne taip kaip formaliojo ugdymo įstaigoje (nesakau, ir ten pasitaiko žiburių), o taip, kad prapuola laiko suvokimas, alkis ir troškulys. Štai taip mes pabuvome “Curiocity” su penkiais vaikais ir mūsų močiute Dalia. Tiesa, iškart pasakau skaitytojams, kad tokios kompanijos (du suaugę ir penki vaikai) neribotas pabuvimas smalsių vaikų mieste kainuoja apie 55 eurus. Suma didelė, bet apsilankyti verta. Geras keturias valandas buvo ką veikti. Jei ne prabudęs alkis picoms, būtų tekę dar palaukti vaikų sėdmaišyje. Teminės, stilingai apipavidalintos ir originaliai sukonstruotos zonos vaikams nustebino net mus, suaugusius. Jei trumpai apibūdinti tą jausmą, man buvo gera matyti vietą, kurioje išradingai, labai nuoširdžiai kažkas pasidarbavo, kad vaikai turiningai praleistų laiką. Fizinio aktyvumo valandėles (vaikams žiauriai patiko šokių arenoje) keitė tylesni ieškojimai, apsilankymas mokslininkų išradėjų laboratorijoje.
Žinoma, turiu pasakyti ir kažką prastesnio. O štai. Man atrodo, kad reikalinga speciali edukacija į parką lydintiems vaikus asmenims. Turėjome nuojautą su savo mama (beje, ji puiki ekspertė, nes yra sveikai kritiška ir ne tokia patikli kaip aš), kad iš šios vietos galėjome išpešti dar daugiau naudos, jei tik būtų gidas arba mes pačios būtume žinoję daugiau. Na o dabar tiesiog tyrinėjome aplinką drauge su vaikais, drauge viską atradome, paskui pasisėdėjome milžiniškame vaikų namelyje, kur Unė ir Dalia triūsė prie savo namų ūkio ir laistė susodintas morkas… “O aš esu ne morka, o MORTA…” Dalia tyliai sau šnibždėjo panosėje, prisiminusi savo antrąjį vardą.
Tai toks buvo ratas aplink vaikų miestą. Buvo velniškai smagu.
#velnio_ratas
sekite nuo šiandien ir instagrame velnio_ratas