Kažkoks prakeikimas. Po poros savaičių skalbimų ir vėl radinių dėžė pilna vienišų kojinių. Toks jausmas, kad visos tos -niolika sustoja vorele ir išeina po vieną į platų pasaulį pasivaikščiot. Ir dar man įdomu, kurios iš jų iš tikrųjų yra pamestos – tos, kurios įvairiomis aplinkybėmis dingsta iš namų, ar tos, kurios lieka? Išmesti tas likusias gaila (o gal per stebuklą atsiras valkata antra pusė) ir laikyti vienos nėra jokios prasmės, nes mažos kojos labai greitai auga.
Gerai, kai kadaise pirštinės būdavo ant virvelės. Net pavasariui atėjus kabodavo per sprandą, nors seniai nebereikalingos. Bet po dvi!
Su kojinėm yra visai kitaip, nes kojos gimsta keliauti. Išradęs kojinėms tarpusavio santykių pagerinimą būtų vertas trijų Nobelio premijų.
O kolkas galima nešioti skirtingas, nenešioti išvis arba kaupti nelaimingus likučius radinių dėžėj.
Geriau jau jos būtų parduodamos po vieną, visos identiškos arba laisvai samdomos vienišės, bet tuomet, greičiausiai, jos niekada nesužinotų kas yra būti po dvi.