Eilinį kartą įsitikinu – kai labai stengiesi, šūdas gaunasi. Gal tik man taip, o gal tai bendražmogiška? Štai taip nutiko ir su mano savaitgaliniais pyragais.
Pradžioje kepiau špinatų tortą, prisiskaičiusi nioliką receptūrų. Produktus pirkau keliose parduotuvėse. Tešlą gaminau labai kruopščiai sverdama produktus, tiesiog gramas į gramą. Terliojausi, kaip turi būt. Kremą ruošiau susikaupusi, žvilgčiodama į labiau patyrusių užrašus, vengdama suklysti, panašiai kaip bažnyčioj per mišias, kai bijai atsiklaupti arba atsistoti netikusiu momentu. Negandos prasidėjo iškart. Supratau, kad biskvitas per sausas, o kokosų kremas per skystas. Bandžiau taisyti situaciją kaip mokėjau – sirupėliu, bananais, papildomu želatinos šaukštu, bet viskas veltui. Aš valgiau vistiek, nes, atseit, sveikas saldumynas. Vaikai tik dėl to, kad manim patikėjo, jog tas ryškiai žalias kepinys yra “Šreko tortas”.
O šiandien kepiau braunį. Nieko specialiai nepirkau, naudojau tik tai, ką radau namuose. Be miltų, be vanilės ankšties, be gūglo. Šokoladas tešlai tikrai nebuvo pats kokybiškiausias, kiaušiniai nespėję atšilti, tiesiai nuo viršutinės šaldytuvo lentynos. Orkaitėje laikiau gerokai trumpiau nei įprasta. Baltymus plakiau iki visiško standumo, visai ne taip, kaip dažniausiai brauniams rekomenduoja. Sviesto dėjau nepraporcingai daug ir visai neišsukto iki purumo, o išlydyto ant ugnies. Gavosi tobulai. Su traškia plona plėvele paviršiukuose, viduje klampus, drėgnas, tirpstantis burnoje. Sodraus šokoladinio skonio ir labai kvapnus. Aš valgiau, nes buvo dieviškai skanu, o vaikai kimšo, nes žino, kad jų mama du kartus tokio pat niekad neiškepa. Pirmas kąsnis juos įtikino, pasidavė be jokių išgalvotų pasakų herojų. Jei bus įdomu, fb komentaruose galėsiu pasidalinti kaip kepiau, kol nepamiršau. Tik nežinau ar bus naudos. Jeigu esate iš panašaus molio drėbti kaip aš, panašu, kad manieji receptai jums netiks.
Nežinau kaip kitiems, bet man panašios istorijos kartojasi nuolat. Ne tik virtuvėje. Kai tik su meile, įkvėpimu, entuziazmu, be jokių receptukų, patarimų, ypatingų pasiruošimų – viskas puikiai. Kai stengiuosi nesuklysti, bijau nuvilti ir nusivilti, trokštu tobulo rezultato, tenka pasijuokti iš savo stropumo… Ir laukti gryno, rizikoms nepavaldaus įkvėpimo. Geriau dešimt gramų jo, nei šimtas puslapių patikrintų, bet svetimų receptų.