Šiandien pagalvojau, kad mes, turbūt, gyvename aršiausių manipuliacijų epochoje. Nuolat brukama mintis, kad tik kontroliuojanti mama yra gera ir geriausia. Ta, kuri žino kokiais milteliais išskalbti rašalo dėmę ir niekada neabejoja, ką reikia sumaitinti vaikui, kad jis būtų visą dieną sotus ir laimingas. Ta, kuri žino daug, perka daug, spėja viską ir bent jau rankos atstumu valdo pasaulį. Aš puikiai suprantu, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikus, bet tikrai ne iki pamišimo.
Ryte prie puodo kavos svarstėme su keturių vaikų mama Indre apie tai, kurioje vietoje reikia pasakyti “stop” savo perfekcionizmui. Kaip susidėlioti prioritetus, kad visiems būtų gerai, o ir pačiai mamai gera gyventi. Juk tuomet, kai bandai nugyventi koja kojon su visais vaikais gyvenimą, labiausiai negyveni savojo. Nepasitenkinimas anksčiau ar vėliau užaugs ir sprogs, aptaškydamas virtuvės sienas nuoskaudomis ir lūkesčių likučiais. Jei tikėsimės “grąžos” iš tų, kurie jokių aukų, raudų ir patarimų mūsų net neprašė, vistiek teks nusivilti.
Mes ir nutarėm kalbėdamos šiandien, kad reikia tiesiog stengtis daryti mažiau namuose. Ir mažiau kontroliuoti, bent truputį mažiau žinoti, kas yra gero pasaulyje mūsų vaikams… Matyt, reikia elgtis priešingai, nei pasaulio industrijos diktuoja. Nebūti “gera mama”. Aš ir sakau, kad gyvename manipuliacijų epochoje, nes kategorijos “gera” ir “bloga” yra sumaišytos, sumišusios, paranormalios, subjektyviai komercinės, bet griežtos, lyg bausmės.
Net nejauku garsiai pasakyti: dėl visų artimiausių ir pačios savęs kartais reikia pabūti bloga mama!
Nebijokim, nes juk vistiek būsime pačios geriausios savo vaikams.