Grįžta paukščiai į lizdus, žmonės į miestus, namus, nuosavų namų kiemus, ant sofos prie teliko, į balkonus prie nugeltusių pomidorų daigų, į pamirštą mišką po langais. Kartais grįžta ten, kur tiesiog nekentė būti, kartais atvirkščiai – lyg ir troško, bet niekad neturėjo tam laiko. Vieni grįžta su nerimu, kiti su džiaugsmu. Kažkam net smagu dėl netikėtai atsivėrusios progos atiduoti skolas artimui: blynais, pasakom, bučiniais, visokiais stalo žaidimais, bendrais atradimais ir dyku buvimu.
O kas vėliau?
Greitai paaiškės, kad jokių skolų ir nebuvo. Buvo tik nuolatinis gyvenimas iliuzijoje, kad galėtume būti geresni nei esame kasdienybėje.
O kas tada, kai vaikai pagaliau išmoks teisingai plauti rankas, iš nuovargio nebeklaus ką veikti, o visi sveikų pusryčių receptai bus išragauti ir išpostinti telefonu?
Kai inertiška darbinių terminų priespauda atleis raumenį, kai lėti neįprastumai taps rutina, nepatogumai – suknistu komfortu, o statistika – papildomom dienos kalorijom. Tada grįžimas atves prie dar statesnių laiptų be prognozuojamo kiekio žingsnių ir dienų.
Nesvarbu kas tuo metu būsi – nusiurbta mama su prijuoste, bėgikė miškais, kantri žmona, dukra, gal net nevykėlė, tinginė, bedarbė siuvėja – pabandyk ten lipti. Grįžti į save.
Išdrįsk, nors gali patirti žudančią tuštumą. Baimę, beprasmybę, skausmą. Ten garantuotai pradžioj nejauku, nes nebebus kuom pasidžiaugti, kaip ir nebus ko pykti ir į ką atsiremti.
Pasirodys, kad nėra ir nebuvo jokių uždelstų duoklių ir skolų. Nėra ko duoti, pasiimti, nėra prieš ką pasipuikuoti. Nėra laiko, todėl nėra jokių terminų. Nėra suvaržymų, kaip ir daugybės susigalvotų pareigų. Nėra laimėtojų, nėra kaltų. Nebus ko pasakoti, nes ir istorijos tenai nėra.
Neišsigąsk. Ten viskas priešingai, nei esame dabar galvot įpratę.
Ten kaukės ir velniška distancija nuo to, kas iš tikrųjų tikra susargdina.
Ten laimė ne turėti, o paleisti ir atleisti.
Troškimai nepriartina, o nubloškia tolyn.
Vienatvė ten reiškia būti su visu pasauliu.
Ir tik vienintelė ten baimė. Ne mirti, o gyventi neprabudus.
Ramybė, meilė ir taika. Sugrįžk.
Beja, tai užkrečiama…
