Užvakar, vaikštinėjant Romos gatvėmis, nuolat persekiojo Déjà vu jausmas – lyg seniai matyta, liesta ir užuosta didžioji Roma. Įspūdžiais neaprėpiama, bet jauki ir talpi, lyg močiutės delninukė. Slankiojom su drauge po saulėtą pavasarėjančią pasaką su žemėlapiu rankose, tačiau puikiai žinojau, kad niekaip nepasiklystume ir be jo – juk visi keliai veda į Romą.
Žavinga mėlynplaukė babytė su cigarete rankoje, vedina mažyčiu šuniuku… Balsingoji picerijos Liza Minnelli su balta siuvinėta prijuoste… Luka, Laurenzio, tykusis Franko, kunkuliuojanti Tania – visi sutikti kelionėje žmonės, lyg personažai iš gero filmo, kurį esu mačiusi daugybę kartų. Nauji siužeto vingiai, bet istorija neįtikėtinai artima. Dar po kelių dienų, atrodo, pati prabilsiu itališkai be jokio akcento.
Ti amo – ištariau mintyse ir būriau greitą sugrįžimą, nes aš ten iš tiesų noriu sugrįžti! Vien dėl traškios purios Margaritos vėlų vakarą, dėl saldžios pajūrio citrinos, raudono rožių krūmo Koliziejaus fone, gardžiu dūmu smilkstančių Sabodia vynuogynų, sulėtinto gyvenimo tempo, drimbančios gabalais kaimiškos panakotos…
Bėgau sankryžoje per gatvę ir pamačiau rymančios moters skulptūrą. Namo fasade, šalia fontano, tokia ori, rami ir išdidi San Carlo alle Quattro Fontane dama. Ji žvelgia į žmones, kažkada žvelgė į tuos žmones pagimdžiusius žmones ir tų žmonių tolimus protėvius… Ji tokia pati per amžius, tik praeiviai į fontanų vaizdus gatvių sankryžoje įsibrenda vis kitokie ir šurmulys vis kitas. Skaičiau, kad šios skulptūros įkūnija upes. Man atrodo, kad ši deivė įkūnija ikoną: niekieno neatrasta, niekieno neprarasta, nes niekam ji ir nepriklauso. Ji tyliai stebi gatvių ir amžių sankryžas, bet jai pačiai nereikia rinktis jokio kelio. Ją regi tie, kurie renkasi kryptį. Atvira, gili ir visiškai nekategoriška, nes jos pasaulis begalinis, tyliai slystantis pro šalį ir dieviškai įvairus. Organiška su aplinka ir sunkiai pastebima, bet kai pamatai – sunku atitraukti akis nuo jos tobulo amžino grožio. Jos kūnas sunkus, jautrus laikui, tačiau būtis neįtikėtinai lengva – ji rymo atsirėmusi į vandeninį šviesų dangų…
—
Nuotraukoje – ji.