Bazilikai
Nusipirkau du vazonus bazilikų ir pasisodinau juos į dirvą prie namo, “kad būtų šviežių visą vasarą”. Per vieną naktį nuėdė sraigės ir sutriuškino liūtis.
Jei turi gėrio, pasinaudok juo nieko nelaukdama. Rytoj gali būti per vėlu.
Rankinė
Pastaruosius dešimt metų ieškojau kompaktiškos tiesių briaunų rankinės su daugybe vidinių ir išorinių kišenėlių “kad būtų pagaliau tvarka”. Kai atradau, ilgai kankinausi, nes niekaip neatsimindavau, kurioje kišenėlėje ką laikau. Ta tvarka mane siutino, ypatingai, kai skambant telefonui ilgai knisdavausi visuose slaptuose skyriuose. Šį birželį nusipirkau iš Birutės XXL dydžio nertą krepšį be skyrių ir kišenėlių. Dabar ramia dūšia viską randu savo jovale ir nebegadinu nervų. Vėl mėgaujuosi laisve susimesti tiek, kiek telpa.
Nereikia jokių naujienų, jei senienos puikiai dera prie senų įpročių, kurių keisti vistiek neketini.
Vanduo
Stebėdavausi, kodėl man nesinori tiek išgerti vandens per dieną, kiek rekomenduoja dietologai. Būdavo dienų, kai gerdavau tik kavą. Gavau dovanų 0,7 l gertuvę – skaidrią vandens talpą, kurią galiu nešiotis visuomet su savimi. Išgeriu tokias tris, kartais keturias. Buvo didelė nuostaba atrasti, kad kuo daugiau geriu kasdien vandens, tuo labiau norisi. Dabar visuomet su manimi vanduo. Šią vasarą susidraugavau su vandeniu visiems laikams. Parašiau knygą “Vandeninės moterys”. Ji ne apie vandenį, greičiau apie tai, kas parašyta žemiau:
Kai nebandai gerti, ilgainiui ir troškulio nebejauti.
Langai
Pavasarį neturėjau laiko išsivalyti langų. Bėgo mėnesiai, o aš graužiausi. Ir laiko neatsirado pas mane daugiau, nei buvo. Prieš kelias savaites nesusiturėjusi griebiau popierinius rankšluosčius, langų valiklį ir išblizginau antro aukšto langus. Kiekvieną rytą prabudus ir pramerkus akis, aš dabar nusišypsau. Jie blizga. Ir galvoju sau: “o kaip jie atrodytų dabar, jei būčiau juos išsivaliusi pavasarį?..”
Pasirodo, tai, ko nepadarei vakar, nebūtinai reiškia, kad nespėjai. Visko gali būti, kad tai turėjo atsitikti tik šiandien. Neverta graužtis.
Drabužių spinta
Mano spinta rytais sunkiai susičiaupdavo. Mane buvo apėmusi neviltis – kiek į ją begrūstum, vistiek nėra ko rengtis. Vieną vakarą iš to pasiutimo išvežiau lauk tris kraičius gėrybių. Spinta liko tuštutėlė, erdvi. Apsirengti dabar turiu tiek, kad skubu gyventi ir puoštis.
Nieko naujo – mažiau yra daugiau.