Jis man patinka. Jis mane stebina. Jis daug ką moka. Jis apskritai beveik viską moka, bet daro tą viską labai tyliai: tik ryte pastebėjau, kad mano (mano- mūsų – mano) virtuvėje sutaisytos dvi neveikiančios rozetės, suklijuotas makiažo šepetėlis ir pataisyta nutrūkusi grandinėlė. Dar jis labai kantrus – užvakar kartu su manimi išsėdėjo dviejų dalių balete ir stovėjo eilėje prie karšto šokolado. Mes vienmečiai, bet aš labai džiaugiuosi, kad prieš keletą dienų prasidėjo tas laikotarpis, kai pusę metų jis bus vyresnis už mane vieneriais. Dabar jaučiuosi šalia jo trapesnė, švelnesnė, naivesnė ir jaunesnė, žinoma. Šiandien pasakiau: “…tau pasisekė, kad turi tokią jauną žmoną…”
Ta proga, kad amžiumi jis mane trumpam aplenkė, norėjau jam pagaminti kažką švelniai trapaus.
Visi mano receptai paprasti ir telpantys į kelias eilutes teksto, dvi rankas ir penkioliką minučių meistravimo virtuvėje. Ne išimtis ir šis.
Su elektrine kapokle susmulkinau į trupinius du šimtus gramų sviestinių sausainių ir šimtą gramų migdolų riešulų. Sumaišiau viską su cinamonu, keliais šaukštais išlydyto sviesto ir kepimo formoje suplakiau tuos trupinius į ploną blyną su aukštais kraštais. Pakepiau 210 laipsnių karštyje tik aštuonias minutes, kol kraštai pradėjo darytis rusvi.
Tuo tarpu ištirpinau gerą želatinos šaukštą vandenyje, suplakiau 800 gramų kreminės saldžios varškės su 2 bananais ir puse stiklinės kondensuoto pieno. Kremą sumaišiau su išlydyta želatina ir supyliau į atvėsusią migdolinę pyrago formą. Pastačiau viską šaltai kelioms valandoms ir pabarsčiau viršų kakavos milteliais.
Mums patiko migdolų trapumas ir saldi bananinė šalta šviežuma.
Šiandien vėl tokį pat pasigaminau. Tiksliau, gaminau aš, o valgysime visi.
