Vakar naktį išsikepiau tartaletes. Sumečiau iš akies sviestą, miltus, druską, cukrų ir vieną kiaušinį, suminkiau ir aplipdžiau tešla formeles. 240 laipsnių orkaitėje jos tiek pradėjo pūstis, aš tik paskui supratau, kad iš piktumo – perdaug pribėriau kepimo miltelių! Kepiau trimis pamainomis, po dešimt minučių.
Maskarponė buvo suporuotas ir suplaktas į vieną su saldžia plakta grietinėle.
O svarbiausia čia yra tai, ko visiškai nematyti, kaip dažniausiai gyvenime ir būna. Citrininis kremas. Lemon Curd receptą patyliukais skolinausi iš čia. Kol šaldžiau jį šaldytuve, laižiau medinį šaukštą ir pati save gyriau – neįtikėtinai skanus rūgščiai karstelėjęs kremas gavosi.
O jau paskui sluoksniavau: šaukštelis citrininio ant tartaletės, lyg šiltas draugų apkabinimas. Maskarponės kremas apgaubė viską iš viršaus, o į jo klampumą smigo šilauogės, kaip bučkiai į minkštą skruostą. Gelsvas dumplainis, lyg netikėtai užklupęs svečias su mėtos puokšte.
Aštuoniolika tokių tirpte ištirpo, liko salsvas prisiminimas apie nepaprastai gražią dieną.
Gal po taurę šampano?