Iš pat ryto susiradome su vaikais visas pirštines, kurios per žiemą buvo paliktos savo antrosios pusės. Liūdna tiesa – viena pirštinė mažai kam gali būti reikalinga, todėl suteikėme joms šansą naujam turiningam gyvenimui. Nukirpome nykščius, pasiuvome ryškius snapus, įtaisėme sagas vietoje akių.
Tokią pirštinę (o gal paukštį) užmovėme ant kiaušinio. Gavosi puiki kepuraitė velykiniam kiaušiniui. Rankdarbis su viena pirštinaite užima vos kelias minutes darbo, todėl net vaikams užtenka kantrybės sulaukti rezultato. Taip simboliškai šį rytą atsisveikinome su žiema – senos vaikų pirštinės pragydo paukščiais.
