Dienos sriuba, galima sakyti, išsivirė pati. Į puodą krito moliūgo viduriai su keliomis sėklomis, trys bulvės, gabalas sviesto. Viriau pusvalandį, vis mintyse kurdama planelį, kaip čia ją paskaninti ir netikėtai pralinksminti namiškius. Moliūgienė gali būti ne tik gražiai geltona, bet ir skani.
Sugalvojau. Mano vyras seniai buvo man nupirkęs švelnios maltos rūkytos raudonosios paprikos. Įmečiau kupiną šaukštą, paviriau, prieš pat pabaigą sudėjau šimtą gramų fetos sūrio. Blenderiu suplakiau iki kreminio minkštumo. Koks kvapas pasklido po namus! Prabangus šilkinio dūmo skanumas liejosi į lėkštes ir pilvus ne po vieną kartą. Šmaikštu buvo įmesti kelias džiovintas neluptas sėklas į lėkštę. Pamirkusios jos suteikė daugiau įdomumo patiekalui.
Rekomenduoju.
P.S.: …ir Provanso žolelių žiupsnį arba rozmarino. Jis man į moliūgus labai dera.