Mentiría si dijera que era del todo nuevo el sentimiento de que ya no iba a poder ser más que lo que era…
Nedrįsau čia užrašyti dar daugiau ispanų kalba, nes nenoriu klaidinti ar bandyti jūsų kantrybės. Žinau, kad mano tinklaraštis skaitomas ne tik iš Lietuvos, todėl visko gali būti, kad tarp jūsų yra nemažai poliglotų, bet man svarbu jausti, kad mane supranta dauguma tų, su kuriais kalbu. Toks nepakartojamas tas jausmas, kai bendravimas neša sraunia jėga bendros patirties, panašių vertybių, pasaulėžiūros vingiais ir jokie grioviai ar povandeninės srovės nebebaisios. Bet apie viską iš pradžių.
Mano penkiametė dukra visą savaitgalį, su trumpomis pertraukėlėmis, kabojo persisvėrusi ant tvoros ir bendravo su panašaus amžiaus berniuku iš gretimo kaimynų kiemo. Jie tyliai šnekučiavosi, vaišino vienas kitą skanėstais, o jų juokas tiesiog sprogdino į šipulius mūsų akmenines užtvankas. Sekmadienį mūsų kiemus skirianti aukšta tvora neteko prasmės.
Prie vakarienės užklausiau:
– Koks to berniuko vardas?
– Lukas.
– Kiek jam metų?
– Šeši. Jis pas močiutę atvažiavo, dar ilgai čia bus. Turi mažą sesę. Jis man paskolino vandens šautuvą, susitarėm, kad rytoj grąžinsiu. – Dukra viską susakė, lyg tyčia norėdama sutrumpinti dialogą su smalsia mama.
– Pasikviečiam jį į svečius, – pasiūliau.
– Taip, gerai. Bet jis visiškai nemoka lietuviškai.
– Nemoka? O kaip jūs kalbėjotės?
– Paprastai. – Aiškiai pamačiau, kad Uršulė nelabai suprato mano klausimo.
Žodžiu, Lukas ištikrųjų lietuvių kalba moka tik “labas” ir “ačiū”. Jis gimė ir gyvena Ispanijoje. Tai nebuvo kliūtis bendrauti vaikams tarpusavyje ir puikiai suprasti vieni kitus. Stebėjausi koks sklandus buvo tas bendravimas – be pauzių, stenėjimų, be baimės likti nesuprastam. Maniškiai pylė lietuviškai, o jis atgal ispaniškai. Be perstojo! Taip jau antra diena kunkuliuoja pas mus namuose tarptautinė “vaikų stovykla” su vandens šautuvais ir botais. Šiandien mane užliejo supratimas, kad kalba yra lyg vanduo. Norint bendrauti, reikia drąsiai drauge įsibristi į bendrą konteksto jūrą. Pažinimo troškulys atveria burnas, o krūtines užlieja jausmas, kad nebesinori išlipti.
Jei lieki stovėti krante, gali tik pilstyti iš tuščio į kiaurą, net jei mintinai mokeisi visus pasikalbėjimų žodyno patarimus. Gali taškytis, gali blaškytis, bet tai nesukels didesnės bangos.
Man patinka, kai galiu nerti, semti ir godžiai gerti. Toks man patinka bendravimas. Džiaugiuos, kad turiu iš ko mokytis – “paprastai”.
Buenas noches.
