Visi labai išsiilgę mamos. Pagal mūsų konstituciją (kaip tik šiandien konstitucijos diena) tokiais atvejais priklauso drauge praleisti bent kelias valandas, nieko rimto neveikiant. Todėl veikėme visai nerimtai. Plakėmės kokteilius su naująja kokteiline. Seniai norėjau turėti tokią, kurioje tilptų daug šeimyninių eksperimentų. Šiandien jai teko išbandymas.
Makalavom tris kokteilius.
Vienas buvo braškinis. Darbas praėjo sklandžiai. Trynėme šaldytas braškes, kelis bananus, vanilinį pieną ir prinokusį mango vaisių. Gaivus ir švelniai salstelėjęs.
Antrasis kokteilis buvo plakamas iš ledų, pieno ir juodųjų serbentų uogienės. Paprastas, bet ne prastas.
Aš sudėdavau visus ingredientus, o vaikai pasukdavo rankenėlę ir laukdavo, kol pasakysiu stop. Pradžia buvo labai linksma, visus vaišinom ir ragavome patys.
Trečią kokteilį plakėme iš avokadų, bananų, agrastų jogurto ir mėtų lapų. Paprašiau vaikų apsiauti lietaus batus ir išeiti į kiemą. Ten reikėjo surinkti mūsų mėtų lapelius. Berniukai grįžo po penkių minučių. Šį kartą jie patys viską sudėjo ir įjungė. Šis receptas buvo tikras atradimas. Bent jau pradžioje taip atrodė. Tirštos konsistencijos, toks orinis, minkštas lyg plaktos grietinėlės puta. Vientisos žalsvos spalvos. Avokadai puikiai derėjo su bananais, mėta skonių puokštę papuošė gaiva.
Neištvėręs dar vieno kvietimo prie mūsų prisijungė ir tėtis, ir vyresnėlė Adelė, ir Simas su drauge.
Pasipilstėme į mažutėles stiklines ir laižėmė kiekvienas savo.
Kai godžiai rijome iš stiklinaičių paskutinius prie sienelių prisiglaudusius lašus, Eduardas atsisuko į mane ir tarė:
– Mama, turiu tau pasakyti. Kostas įmetė į ąsotį po lapais sraigę. Tu jos nepastebėjai. Ji susimalė kokteilyje.
– Ką?! Nesupratau! Jūs juokaujate?!
– Bet gi tu pati sakei, kad Prancūzijoje valgei sraiges?.. – pasakė jie man.
Dar po valandos pradėjo sklisti gandas namuose, kad vaikai pajuokavo. Bet iki šiol nesu iki galo tuom tikra.
