Šį vakarą, besisukiojant parduotuvėje tarp sauskelnių ir tyrelių, priėjo prie manęs skrybėlėta smagiai nusiteikusi moteris ir prisistatė:
– Laba diena, mano vardas Akcija.
Šiandien tokia diena, jog manęs niekas nebestebina, todėl dar minutėlė ir būčiau patikėjusi, kad ponia Akcija yra mano artima giminaitė, susiradusi mane per Galkontaitės chebrą. Bet ne, klydau, ji tęsė:
– …mano vardas Akcija, nes aš viską perku tik su akcija! Galėtumėte man patarti, ar geriau šis vengriškas aliejus su akcija, ar tas lietuviškas be akcijos?
Sakau, gal vengriškas.
– Tai sakot, pirkti ne lietuvišką?
– Taip, nes jis be akcijos. Jūs perkat tik su akcija…
– Mm, na taip, bet man dabar nereikia aliejaus, žinote, viena gyvenu, turiu dar namie butelį, man užteks jo ilgam.
– Tai tada nepirkite!
– Tai taip, bet kai aliejus namie baigsis paskui akcijos gali nebebūti.
– Akcija visada yra. Ne vienai, tai kitai prekei.
– Gerai sakot, nueisiu į gretimą parduotuvę pasidairysiu kokios ten nuolaidos! – pasakė Akcija ir išėjo.
Man tai jau geriau viena tokia Akcija nei daug Nuolaidų. Nepavydžiu tiems, kas jas visas šiandien susitiko kitoje parduotuvėje…
